UNESCO paveldas

1991 m. spalio 7 d. Lietuvai įstojus į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją (UNESCO) pradėta bendradarbiauti su tarptautinėmis patariamosiomis kultūros paveldo organizacijomis (ICOMOS, ICCROM, IUCN), atsirado galimybė į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą siūlyti įrašyti išskirtinę visuotinę vertę turinčius Lietuvos kultūros ir gamtos paveldo objektus. 

Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašyti penki objektai: 

• Vilniaus istorinis centras (1994 m.) – didžiausias senamiestis Centrinėje ir Rytų Europoje;
• pripažinta išskirtiniu kultūriniu kraštovaizdžiu, ankstyvuosius viduramžius menanti Kernavės archeologinė vietovė (2004 m.);
• Kuršių nerija (2000 m., bendra Lietuvos ir Rusijos Federacijos teritorija);
• tarpvalstybinis mokslo pažangą liudijantis Struvės geodezinis lankas (2005 m., Baltarusija, Estija, Suomija, Latvija, Lietuva, Moldova, Norvegija, Rusijos Federacija, Švedija, Ukraina);
• Kauno modernizmo architektūra (2023 m.).

Į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtrauktos keturios Lietuvos kultūros vertybės:

• dvasinės kultūros fenomenas – kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje (2001 m.);
• dainų ir šokių švenčių tradicija Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (2004 m.);
• Europos muzikiniu fenomenu laikomos Lietuvių polifoninės dainos sutartinės (2010 m.);
• šiaudinių sodų rišimo tradicija (2023 m.).

Struvės geodezinis lankas yra trianguliacijos punktų juosta, besitęsianti virš 2820 km, nuo Hamerfesto Norvegijoje iki Juodosios jūros, kertanti 10 valstybių. Projektui vadovavo astronomas Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė, geodezinis lankas buvo sukurtas 1816-1855 atliekant matavimus, sukuriant 258 trianguliavimo trikampius ir 265 punktus. Nuo 2005 m. 34 Struvės geodezinį lanką reprezentuojantys punktai buvo įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir yra pažymėti įvairiais objektais - gręžiniu uolienoje, geležiniu kryžiumi, akmenų piramide, obelisku ar kt. Kiti punktai yra saugomi vietinių įstatymų.

Lietuvos teritorijoje yra 18 lanko punktų, 3 iš jų – UNESCO Pasaulio paveldo sąraše:

• Gireišių k. Rokiškio r.;
• Paliepiukų k. Vilniaus r.;
• Meškonių k. Vilniaus r.