Rokiškio kraštas, dažnai pavadinamas miniatiūriniu Lietuvos atspindžiu, nes jame net 4 kartus atsikartoja Lietuvos kontūrai – rajono ribose, Apvalaso ežero ir salos Dviragio ežere formose bei Šimtmečio aikštės kontūruose.
Jus tikrai sužavės žaliasis Rokiškio kraštas, tarsi Argas, į pasaulį žvelgiantis 99 mėlynomis ežerų akimis. Įvairialypis kraštovaizdis – lygumos ir stačiašlaitės kalvos, pelkės ir iš jų padaryti durpynai, saugotinos teritorijos, 5 draustiniai, mes netgi turime Sacharą! Bet gyvastį teikia vanduo. Be švariausių Lietuvoje ežerų, tarp kurių ir vienas iš didžiausiųjų – Sartų ežeras, kurį apžvelgti gali pakilęs į Sartų bokštą. Žvejų ir poilsiautojų laukia tvenkiniai ir upės, didžiausios iš kurių – Nemunėlis ir Jara-Šetekšna. O nesuskaitomas skaičius šaltinėlių, versmių, upokšnių, kurie laikomi protėvių sielos atspindžiais. Kraštovaizdį puošia piliakalniai ir pilkapiai, bažnyčių ir cerkvių ansambliai, buvusios dvaro sodybos. Gausu istorijos ir kultūros paminklų – ne tik vietinės, bet ir valstybinės ar net pasaulinės reikšmės kaip pavyzdžiui – UNESCO paveldo Struvės geodezinio lanko Gireišių punktas.
Nuo XVI a., beveik du šimtmečius Rokiškį valdė kunigaikščiai Krošinskiai, o nuo XVIII pr. dvaro valdymą perima grafai Tyzenhauzai. Metai bėga ir dvaras pereina į grafų Pšezdzeckių rankas, kurie saugo vietos istoriją, ją turtina ir garsina rašydami mokslinius darbus.
Mums pasisekė, kad miestą formavo kelios didikų kartos, kurių prioritetai buvo – filantropija, mokslas ir menas. Rokiškio miesto centras – klasicistinės kompozicijos: bažnyčia – aikštė – dvaro rūmų ansamblis. Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia – gražiausias Lietuvoje neogotikos ansamblis.
