STEFANIJA ČYPIENĖ

Tautinio paveldo produktai: puošybos detalės ( A kategorija); servetėlės ( A kategorija); staltiesės (A kategorija)

Čypienė – Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos Rokiškio skyriaus narė, dailiųjų amatų atstovė, gimusi, gyvenanti ir kurianti Rokiškio rajone. Kaip mezgėjos, nėrėjos talento pradžia galima laikyti ankstyvąją vaikystę. Ji pati prisimena: „Dar piemenka būnat knietėjo pabandyti tuo pagaliuku (turėjo mintyse nėrimo vąšelį) išnerti kokį raštelį ar juostelę“. Pirmąja mokytoja ji laiko savo mamą, to meto garsią audėją Oną Smalinskienę , 1905 m. gimusią Kriaunų seniūnijos Pakriaunių  kaime. Jos motina ausdavusi nepaprastai gražius, sudėtingus raštus, tačiau dukra audimu nesusidomėjo. Suviliojo ir traukė nėrimas. Iš mamos ji sužinojo, kaip nunerti stulpelį, juostelę, o vėliau ir daug sudėtingesnius raštus. Mezgimas ir nėrimas S. Čypienę lydi visą gyvenimą. Atradusi laisvą minutę ji ima į rankas virbalus arba nėrimo vąšelį ir pasineria į kūrybą. Tuo metu gimsta patys gražiausi ir įmantriausi raštai, kuriuos išmezga ar išneria kurdama servetėles, staltieses, įvairias puošybos detales. Daugybę ornamentų pavyzdžių ji randa gamtoje, ypač mėgsta jurginų žiedus, kurie anot tautodailininkės, yra daugiausiai kūrybinių minčių suteikiantys augalėliai. Jai taip pat patinka nerti tulpių, rožių, rugio varpų ornamentus. Dažniausiai kuria vienetinius dirbinius, į kuriuos sudeda meilę, nuotaiką, rankų ir širdies šilumą. Pagrindinė nėrimo žaliava – siūlai (lininiai, medvilniniai). Svarbiausi kūrėjos įrankiai: virbalai, nėrimo vašeliai  Dar vienas jos pomėgių buvo siuvinėjimas. Iš jaunystės laikų turi išlikusį ne vieną rankdarbį su gražiausiais  siuviniais ant pagalvėlių, servetėlių, kampelių lentynoms papuošti.

Čypienės kūryba ne kartą demonstruota įvairiose parodose: Rokiškio krašto muziejuje, tautodailininkų parodose. Dailiųjų amatų meistrė noriai dalyvauja įvairiuose projektuose, kuriuose su kitomis nėrėjomis kuria įspūdingus gaminius.