Laisvės kovų įamžinimo vietos

Skulptoriaus Roberto Antinio (jaunesniojo) ir architekto Eugenijaus Miliūno paminklas “Rūpintojėlis” pastatytas 1993 metais. Jis tarsi koplytėlė, kurioje galima padėti gėlių, o kiaurymėse uždegti žvakes – tada paminklas tampa šviečiančiu žibintu...

Ypatinga mažosios architektūros kompozicija, primenanti tarpukario architektūros principus. Autentiškos kūrybos paminklas svarbus visiems, kurie domisi krašto istorija ir architektūra.1942 m. Obelių kapinėse, prie žuvusių Birželio sukilimo dalyvių...

Šiame kaime 1944 m., sovietų armijai okupavus Lietuvą, Balys Vaičėnas (vėliau Vytauto apygardos vadas) suorganizavo partizanų būrį, išaugusį į kuopą.

Paminklas „Marija“ Obelių kapinėse pastatytas Obelių apylinkėse veikusiems partizanų būriams pagerbti. Jį sukūrė garsus skulptorius, kraštietis V.Žuklys.

Pokario partizanų kovos – vienas tragiškiausių ir herojiškiausių Lietuvos istorijos laikotarpių. 1944 m. gruodžio 12 d. Panemunio (Pandėlio sen.) puolimas – Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų operacija, kurioje dalyvavo apie 300 partizanų iš Biržų...

1945 m. liepos 13 d. įvyko Obelių, Kriaunų, Aleksandravėlės ir kitų apylinkių partizanų, vadovaujamų Balio Vaičėno, ir stribų bei reguliariosios sovietų kariuomenės dalinių kautynės. Stovykloje partizanai įrengė bunkerį, aplinkui iškasė gynybinius...

Koplytstulpis partizanui K.Krisiūnui (žuv. 1945m.) Šakalių k. Pandėlio sen. Drožėjas L.Juozonis

Aleksandravėlės kaimo kapinėse palaidotų Lietuvos karių savanorių kapai. 1918 metų pabaigoje į kovą apginti Lietuvą buvo pakviesti savanoriai: 1. Jonas Adomaitis; II pėst. pulko eilinis. 2. Antanas Andrejūnas; II pėst. pulko eilinis. 3. Vincas...

Notigalės partizanų bunkeris, Kazliškio sen., atstatytas 1996 m. Dvylika Pandėlio – Panemunėlio apylinkių partizanų 1946 m. rudenį nutarė žiemoti kartu. Notigalės pelkėse jie įsirengė bunkerį, pasiruošė maisto. 1946 m. gruodžio 12 – osios rytą juos...

Plunksnočių miškas, tarp Juodupės ir Žiobiškio, buvo patraukli vieta partizanų kovoms. Tuo metu šis miškas buvo didelė pelkė su kalvele viduryje. Joje savo slaptavietę ir išsikasė partizanai. Dabar šis miškas atrodo kitaip: gerokai iškirstas...

Mažas, porai asmenų skirtas, vadinamasis „kiaulinis“ bunkeris – tokias trumpalaikes slėptuves sovietų puolimo atveju – kasdavo atokesnėse vietose.

Leonardas Vilhelmas Grigonis gimė 1905 m. gruodžio 14 d. Rokiškio valsčiuje Pužonių kaime. Mokėsi Rokiškio gimnazijoje. Baigęs mokslus, sugrįžo į tėviškę. Pauliankos kaime ūkininko Kuprio sodyboje įkūrė pradinę mokyklą, kurią lankė apylinkės vaikai...

Prie Kamajų yra vieta, vietinių gyventojų vadinama „žydų ganyklomis”. Čia Kamajų stribai ir enkavėdistai užkasdavo 1944-1953 m. žuvusių Kamajų, Kupiškio, Duokiškio, Salų apylinkėse partizanų palaikus. Prieš tai žuvusiųjų kūnai būdavo išniekinami...

Tipinis atminimo ženklas šiame miške ir durpynėlyje užkastų 1944-1953 m. Rokiškio apylinkėse žuvusių ir Rokiškio m. sovietų represinių struktūrų pastatuose nukankintų suimtų partizanų, rezistentų bei civilių gyventojų atminimui. Nuotrauka – A...

Paminklas šioje vietoje buvusiose žvyrduobėse užkastų 1944–1951 m. Rokiškio apylinkėse žuvusių ir Rokiškio m. sovietų represinių struktūrų pastatuose nukankintų suimtų partizanų, rezistentų bei civilių gyventojų atminimui. Nuotrauka – A. Gavėnienė

Paminklinė plokštė šioje aikštėje niekintų 1944–1953 m. Rokiškio apylinkėse žuvusių ir Rokiškio m. sovietų represinių struktūrų pastatuose nukankintų suimtų partizanų, rezistentų bei civilių gyventojų atminimui.

1944 m. Baukaus būriui priklausę 4 Kalučiškių kaimo jaunuoliai: Napalys Kušlys, Albinas Kilas, Leonas ir Bronius Pajados atsisakė paklusti sovietiniam valdžios reikalavimui tarnauti okupacinėje kariuomenėje. Beginkliai kaimo jaunuoliai nutarė...