ELVYRA KERŠULIENĖ

1.Kaklajuostės 2.Kojinės 3.Pirštinės 4.Rinktinės juostos 5.Vytinės juostos – A kategorija

Elvyra Keršulienė (Kligytė) gimė 1934 05 06 Rokiškyje. Čia užaugo ir 1953 m. baigė vidurinę mokyklą. Vėliau mokėsi Lietuvos Veterinarijos akademiją, o ją baigusi dirbo pagal specialybę. Senajame šeimos name Respublikos gatvėje (anksčiau Kamajų) gyveno visi E. Keršulienės protėviai nuo Rokiškio miesto kūrimosi po Stolypino žemės reformos (1906-1914). Proseneliai Nakai, kaip ir kiti Rokiškio miesto kaimynai ūkininkai, aktyviai prisidėjo prie Rokiškio bažnyčios statybų. Du broliai Matas ir Ignas Nakai įrašyti Rokiškio šv. Mato bažnyčios altoriaus galinės sienos varinėje garbės lentoje. Giminėja yra pasakojama, kad Nakų namo kieme buvo kasamas smėlis, šalia degamos plytos bažnyčios statybai.

E. Keršulienės tėvai ūkininkavo, buvo gabūs amatams. Tėvas Juozas Kligys (1903-1967) dirbo staliaus darbus, gamino įvairius baldus pagal užsakymus. Dar ir dabar namuose saugoma jo pagaminta lova, stalas ir veidrodis. Keletas jo darbu yra pas giminaičius ir Respublikos gatvės kaimynus. E. Keršulienės mama Julija Kligienė (1903-1980) mokėjo gražiai austi, megzti. Namuose saugomi seni austiniai rankšluosčiai, drobiniai užtiesalai kaip mamos Julijos palikimas. J. Kligienė savo dukrai Elvyrai buvo išaudusi tautinius drabužius, kuriuos dukra Elvyra devėjo įvairiomis progomis. Kadangi buvo gabi, mama Julija Kligienė dažnai mokydavo audimo amato ir kaimynes, pažįstamas moteris. Dukra Elvyra austi išmoko iš savo mamos Julijos Kligienės, pradžioje stebėdama, o vėliau ir pati sėdo į stakles. Aktyviau austi E. Keršulienė pradėjo tik išėjusi į pensiją, bet ir jaunystėje šį amatą bandė, kaip laisvalaikio pomėgį. Net vestuvinėse nuotraukose užfiksuota, kaip ji savo vyrą papuošė pačios išaustu kaklaraiščiu. Būdama pensininke trumpai dirbo Dailės kombinate Vilniuje, audė kaklaraiščius. Vėliau kasmet ėmė dalyvauti Kaziuko mugėje Vilniuje, taip pat audžia žmonėms pagal individualius užsakymus. Labiausiai jai patinka kaklaraiščių ir juostų audimas, tradiciniais spalvotais raištai išmargintų pirštinių ir kojinių mezgimas. Raštus savo audiniams ir mezginiams kartais sukuria pati, bet dažniausiai naudoja tradicinius ornamentus. E. Keršulienei šis darbas labai džiugina, nes yra kūrybiškas ir mielas širdžiai. Šiuo metu dar vis audžia vyriškus kaklaraiščius-juosteles, kurių anksčiau išausdavo per mėnesį apie trisdešimt-keturiasdešmt. Audimui naudoja tik vilną ir liną. Mėgo žalią, gelsvą ir pilką spalvas. Dabar spalvų paletė darbuose šiek tiek platesnė, tačiau išliko aukštaitiškai subtili.

Nuo 1997 m. yra LTS narė. Dalyvauja tautodailininkų rengiamose parodose, mokymuose, amato demonstravimo renginiuose. 2011 m. įvertinta tautinio paveldo produktų A kategorijos sertifikatu.