ALĖ GEGELEVIČIENĖ
Tautinio paveldo produktai: kelnės (A kategorija); liemenių audiniai (A kategorija); marškinių audiniai (A kategorija); moteriški marškiniai (A kategorija); moteriškos liemenės (A kategorija); prijuosčių audiniai (A kategorija); prijuosčių audiniai (A kategorija); prijuostės (A kategorija); sijonai (A kategorija); sijonų audiniai (A kategorija); vyriški marškiniai (A kategorija); vyriškos liemenės (A kategorija); pintinės juostos (A kategorija); šiaudiniai sodai (A kategorija).
A. Gegelevičienė labai įvairiapusiška tautodailininkė, išsiskirianti nepaprastu darbštumu, kantrybe ir kūrybingumu. Ji Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos Rokiškio skyriaus narė, audžianti tautinio kostiumo audinius, pinanti įvairiaspalves juostas ir rišanti ažūrinius sodus iš šiaudų. Menininkės darbuose atsispindi lietuvių liaudies rankdarbiuose išplėtotos tradicijos ir individualus braižas: polinkis vaizduoti augalinius motyvus, juos stilizuoti, naudoti įvairias audimo, nėrimo, siuvinių technikas.
Alė Gegelevičienė tekstile domisi visą gyvenimą. Vaikystėje audimo išmokė įmotė Julija Davolienė, kuri kaip ir dauguma to laikmečio kaimo moterų, savo reikmėms audė įvairios paskirties audeklus. Dar vaikystėje išmoko suverti sudėtingus raštus, mergaitę kviesdavo kaimynės pagelbėti „užtaisyti stakles“. Vėliau sulaukusi brandos įsigijo modernias žakardines stakles ir pati gaminosi naujų audimo raštų korteles, kūrė raštus audiniams. Dirbo buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate audėja-namudininke ir ,,Tulpės“ suvenyrų gamybos įmonėje. Kultūros fondo įmonėje „Krėva“ audė audinius tautiniams kostiumams. Žinių sėmėsi savarankiškai studijuodama senąsias tradicinių audinių ir raštų knygas, vartydama lietuvių liaudies meno albumus, lankydama liaudies meno parodas, nagrinėdama Rokiškio krašto muziejaus etnografijos fondus. Kopijuodama muziejinius eksponatus audė spalvingus audinius sijonams, liemenėms, prijuostėms. Nenutoldama nuo lietuviškų tradicijų improvizavo ir kūrė savo audeklų derinius. A. Gegelevičienės kuriami kostiumai švyti baltomis lininėmis adinuke siuvinėtomis prijuostėmis bei baltais lininiais marškiniais. Prie tautinio kostiumo kūrybos tautodailininkė prisilietė tik tada, kai išmoko senąja pynimo technika austi juostas. Tautodailininkė savo juostose naudoja Aukštaitijos regionui būdingą spalvinį koloritą, dvinytą arba milišką atlikimo techniką. Dar viena kūrėjos aistra – šiaudiniai sodai. Sodų vėrimui naudoja senovinių veislių ruginius šiaudus, nes jų tarpai tarp bamblių ilgi. Suvertą sodo kompoziciją puošia paukšteliais, girliandomis, žmonių figūrėlėmis, žvaigždutėmis iš šiaudų. Respublikinės konkursinės tautodailininkų parodos „Aukso vainikas“ regioniniame ture už šiaudinius sodus buvo apdovanota III vietos diplomu. A. Gegelevičienės darbai dalyvauja tautodailės parodose, dovanojamos reprezentaciniuose reginiuose. Ji aktyvi bendruomenių renginių dalyvė demonstruojanti gyvuosius amatus, besidalinanti patirtimi ir mokanti vaikus lietuvių liaudies tradicijų.
